- bedruskis
- 2 bedrùskis, -ė smob. (2) 1. Gs kas nemėgsta sūriai valgyti ar valgo be druskos: Aš jau esu tikrai bedrùskis, dėl manęs druska buvusi nebuvusi Brs. Mes, bedrùskiai, visi jau tokie esam, negaliam sūriai ėsti Žlb. 2. prk. žioplys, išsižiojėlis, lėtas žmogus: E, jis toks bedrùskis Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.